Rašydamas aš galvoju apie su kai kuriais iš jūsų praleistas naktis. Šampanas, juokas ir… šokiai. Jų metu mes nekalbėdavome apie pinigus, apie orą, apie VEKSą, apie emigraciją. Kartais padejuodami, kartais palinguodami, mes vis tiek noriai ieškojome savaitgalio pramogų. Jas rasdavome draugų diskotekose ir tėvų piniginėse, savo muzikoje ir kitų lovose.
Kaip skamba 2009-ieji? Man disco ir dubstepas. Mes vis garsiau girdėjome „Downtown Party Network“, „South Express“, „Love in Slow Motion“ ar kitus 80-aisiais kvepiančius vardus, o Markas Splinteris koncentruotomis dalimis nešė tamsų virusą į „Satta“ ir „Gravity“ dancefloorus – nors ir taupydami, neatsilikome globalioms tendencijoms. Iš kitos pusės, mums buvo leista išlaidauti mažiau – pigo ne tik dienos pietūs ir taksi, bet ir diskotekos. Nemokama reklama bei vietomis guestliste mus viliojo facebookas. Užsieniečių sumažėjo, lietuviai grodavo dažniau ir jų būdavo tiesiog daugiau.
Jų išties buvo daugiau. Kai kurie labai išaugo kokybine prasme, drąsiai ir manieringai savo muzikines fantazijas paskleisdami kitiems. Few Nolder paliko ZIQ238 žymę „Planet Mu“ šlovės alėjoje, jau minėtų „DPT“ ir „South Express“ garsai minkštai bumbsėjo po disco ballo šviesa nuo Maskvos iki San Paulo. Ir, žinoma, „Silence Music“ – su šeimyniniais koncertais arenose ir naujametiniais cirkais klubuose. Muzikos su „Made in LT“ etikete buvo ir daugiau – žinokite, kad jūs šaunuoliai.
O, klubai taip pat keitėsi. Jie skaičiavo, truputį sulyso, bet prie durų kiekvienam šypsojosi maloniai. Vilniaus „Pacha“ parodė, kad jai reikėjo į Ibizos saulę pasisukti tik šiek tiek kampu – dabar čia labiau einama kaip į klubą, nei paklausyti muzikos. Aš nebuvau seniai, bet yra kam patinka. Ir tai, ko gero, svarbiausia. „Gravity“ taip pat įkvėpė daug skaidrių minčių į savo plaučius, bet pats iškart patapo tamsesniu. Kol kas ateitį burti anksti – mums visiems reikia laiko priprasti prie to, kad saldžias, bet aštrias Godos viliones pakeitė pietinio Londono tartis iš Marko lūpų.
Sukosi ir tie, kurie toliau už Vilniaus. „Exit“ važiavo greičiausiai – spėjo ne tik šeštadieniais lubas Maironio gatvėje kilnoti, bet ir apturėjo solidžias trijų mėnesių atostogas pajūryje. Kitas Kauno taškas, „Pop Star Bar“ viską darė pedantiškai – su šaltai apskaičiuota koncepcija ir karšta meile house idėjai, atpučiančia prie Baltijos west coast brizą iš USA. Ryškiomis spalvomis Klaipėdą paviliojo „Kiwi“ – galbūt kažkada apie jį kalbės kaip šiandien apie „Dada“?
Mes patys, tie kurie šoka, taip pat dar labiau paaugome, subrendome ar pasenome – kiekvienas renkasi pats, kaip tai vadinti. Pamėgome jaukumą – lofte muzika skamba gerai, ypač kai aplink draugai. Nespjovėme į vyno šulinius, kuriuos po vieną taurę sėmėme senamiesčio vyninėse. Vasarą, gelbėdamiesi nuo dulkėtų miestų, vaikėmės uodus miškuose ir žaidėme kamuoliu paplūdimiuose.
Jau netrukus paaiškės, kokie 2009-ieji išliks kitų prisiminimuose – djscene.lt apklausė daugumą idėjinių scenos žmonių, kurie ir pasakys, kaip kas kur kada kiek iš tiesų skambėjo praėjusiais metais. Mes savo žodį tarėme, todėl per apdovanojimus arba slėpsimės prie baro arba duosimės pirmose eilėse :) Ir nepamiršime, kad gražiausias akimirkas kuriame patys. Tai šokime, kad prisiminti būtų ką.
